- pateigti
- pateĩgti, -ia, pàteigė tr., patéigti [K], NdŽ, KŽ 1. patvirtinti, teigiamai atsakyti: Taip taip, tas pats, – pateigė kuopos vadas rš. 2. NdŽ kurį laiką daryti įtaką. 3. NdŽ įtikinamai pasakyti: Ans mun teip patéigė Vvr. Jezavitas pateigė gražį sakymą M.Valanč. 4. [K], Ser, NdŽ, KŽ, MitI61,74, Grg, Krg, Šv papasakoti, pakalbėti, pasakyti: Aš jums ką pateigsiu N(Klp). Patéigiau tam ponaičiuo daug ką Sg. Aš vienus nėkus patéigu Kin. Daugiaus nėko nebžinau bepatéigti tavie Plik. Pateigiau anam į akis visą teisybę, nė[ra] ko bijoti Vvr. Aš eisu mamai patéigti, kad tu švilpei Prk. Paikasis vėl ejo pri savo širvuko ir vėl jam pateigė viską ką karalius jam buvo prisakęs BsMtII185(Klp). Piršliai tura ilgai valgyti ir daug pateigti galėti LTR. Cigonas pats neužilgo sugautas pateigė, kaip apgavo kunigą M.Valanč. Reikės Katrei pasakyti. Bet Katrė gal neiškentės nepateigusi tėvui I.Simon. Keleivis, kaip tik parkeliavęs, pažinęs platųjį pasaulį, gal tau pateigs, ką pasigavęs Vd. | refl. tr.: Ans munie nepasitéigė, kad ans dirba už tris Prk. Jis man nepasiteigs, ar turi, ar ne I.Simon. \ teigti; įteigti; išteigti; nuteigti; pateigti; užteigti
Dictionary of the Lithuanian Language.